PROCESAS EINA....

Laba diena visiems mano skaitytojams, lankytojams ir šiaip užklydusiems :)

Norisi kažko tokio... Pasvajojom - ir gana :)

Oras pas mus nepasitaisė, vietinė upė patvinusi - dangus liūdnas, verkiantis ir jokių požymių, kad tai pasikeis... Na ir nereikia - juk žmonės ir tundroj kažkaip gyvena... Nėra saulės - už tai yra debesys - privalumas - niekas negaus saulės smūgio, nenudegins nosies. Kažkaip baigėsi privalumai - saulute, išlįsk...
Pasiilgau saulėto, gražaus oro - kaip ir visi, laukiu vasaros su visais jos teikiamais malonumais (velniop tą nusvilusią nosį). Kažkaip atrodo, kad esant gražiam saulėtam orui, šilumai atsilaikyti nuo persivalgymo kur kas lengviau. Psichologai tai paaiškina saulės šviesos terapija (štai kodėl rekomenduojama nors labai retkarčiais, bet apsilankyti soliariume - kad pasisemti nors ir dirbtinos, bet - "saulės"). Šviesa mus apsaugo nuo depresijos, kažkiek - nuotaikų kaitos ir kitų psichologinių "šposų". Todėl dietologai ir siūlo dietintis pavasarį, vasarą - mūsų organizmas lengviau pakels pokyčius ir prisitaikys prie besikeičiančio kūno.
Bet ką aš turiu šiandien? Na gerai, gerai  - vakar... vaizdelis mūsų "kaime" buvo toks. Nedžiugina, tiesa? Net vietinės antys slapminėja ten, kur anksčiau buvo šaligatvis (dabar ten - "šalivandenis", kadangi viskas užsemta), ir kreksi nepatenkintos - matomai, ir joms drėgmės jau per daug.

Labai linksmas mūsų "kaimas"...

Na bet nieko nepadarysi - išsitrauki guminukus, skėtį - ir pirmyn. Upė - kaip kiesielius, tiršta, molinga, burbuliuojanti, nešanti visokio plauko šiukšles - šabakštukus, šakas, popiergalius....Vaizdas kažko primena Amazonę iš Travel TV. Skirtumas tik tas, kad Amazonėje tiršta nuo krokodilų - geriau į upę kojos nekelti, vienas neatsargus judesys - ir tampi žaliojo bičiulio pusryčiais, pietumis arba vakariene (manau, jie ten nebeskiria paros laiko, mirkdami savo "kisieliuje", ir maisto pasigavimas ir vartojimas tampa savotiška pramoga - o ką jam, baisiajam, dar dienų dienas veikti? Mūsų upėje krokodilų dar liktais nėra, nebent srovė atneš...

Mielas, žalias ir laimingas...

Štai vienintelis mūsų "egzempliorius", apie kurį visai pamiršau - mutavęs karosiukas, jam ataugo dantys, ir kad geriau įžiūrėtų grobį, padidėjo akys. Štai kas gavosi, jis neėda nei ančių, nei praeivių, tik visiems šypsosi ir kaulija bandelių iš šalia esančios kepyklėlės. Žmonės čia myli gyvūnus, todėl visada atneša ko pakramsnoti - nuo to mūsiškiui Žalinukui dantys prisitaikė prie minkštų bandelių kramsnojimo. Gerai - JUOKAUJU - nėra čia krokodilo, nes vietinės antys ne bandelės, bet vis gi valgomos, ir dar kaip.
Gerai, visai aš į lankas nusidaviau - pamiršo mano alkanas protelis, ko mes čia susirinkome...

Šiandien - antroji mano kančių diena. Pusryčiai: šeimai - pica ir sūrio lazdelės, whiskas guliašiukas, man - žalia arbata, į kurią įmečiau citrinos, ir karališkas, palyginus su vakar, užkandis - džiuvėsiukas - jo skonis man buvo panašus į torto Napoleonas.... Namiškiai juokėsi, susiėmę už pilvų - bet nieko, viskam savas laikas - gerai juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis (liaudies išmintis). Tiesa, parodysiu, kaip atrodo mano šaldytuvas.

Viršuje - lentelė, kurioje, pradedant nuo vakar - sunumeruoti 13 dienų, per kurias turėčiau iš begemoto virsti gazele. Šalia - langelis svoriui įrašyti. Ties vakarykšte diena puikuojasi skaičius 76,6 kg. Laiminga buvau, kaip slyva, lipdama nuo svarstyklių - nepatikėjau,  tuo, ką parodė skaičiai - pasisvėriau dar sykį - tas pats. Užmigau alkana, bet laiminga.

Tiesa, truputį apie produktus, kurie padės palaikyti karinę dvasią - tai mano išsigelbėjimas, rekomenduoju kiekvienai. Tadaaaaam - MARINUOTI AGURKĖLIAI ir KEFYRAS. Jie padės nepalūžti, kai valia tau sako: Adieu, amigos - palieku tave nelygioje kovoje. Produktai nekaloringi, tačiau daro stebuklus - užkrimsti agurko man prireikia tada, kai norisi kokio saldėsio, puikiai jį atstoja. O kefyrą gurkšnoju pramaišomis su vandeniu, kurio rekomenduojama gerti kuo daugiau (įdomu, man pelekai neataugs?)..... Tikrai apetitas kažkur dingsta ir pasidaro tuputį linksmiau. Dar turiu pomidorų sulčių, irgi labai gerai - jos tirštos, atsigėręs jautiesi lyg ir užvalgęs. Šiaip diskomforto jausmas palaipsniui turėtų dingti - skrandis traukiasi ne iš karto :)

Ką gi - šiam kartui tiek, einu pietums kepti žuvį.  Iki greito :)